Writing (LT)

IŠ EGIPTO ŽEMĖS

Prieš pusantrų metų “Lietuvos Aide” (2003.11.03) buvo išspausdintas straipsnis “Prie šaknų artėjant” apie senovės Egipto raštiją. Tai buvo pradžia. Šiuo metu pavyko atkurti daugiau nei 6 tūkstančių ženklų reikšmę, perskaityta šimtai senų tekstų, o pats jų skaitymas tapo labai lengvas ir paprastas. Išaiškėjo daugybė senovinių paslapčių. Stebina tai, kad faraonų Egipte buvo ne tik piramidės, bet ir daugiaaukščiai pastatai, išvystytas vandentiekis, drėkinimo kanalai, metalo pramonė. Net Šventame rašte Egiptas pavadintas „geležine krosnimi“. Egiptiečiai naudojo vėjo malūnus, vandens pompas, geležinius pjūklus, kirvius, kūjus, bei daugybę kitų įrankių. Jiems buvo žinomi šarvai, kardai, šarvuoti vežimai, kariniai bei prekybiniai laivai. Jų moterys naudojo vaikiškus vežimėlius, įvairius parfumerijos gaminius bei smilkalus, avėjo dailius batelius, mūvėjo sukneles bei sijonus. Dar VI a. pr. Kr. Egipte pradėjo cirkuliuoti monetos, o sveriamieji pinigai ten buvo žinomi gerokai anksčiau. Ypač buvo išvystyta raštija, atsiradusi ten III tūkst. pr. Kr. Tai labai sudėtinga rėžinių (hieroglifų) bei rėžių (hieratinių ženklų) sistema, kuria sudaro kelioliką tūkstančių ženklų. Tūkstančiai rėžių buvo vartojami greitam rašymui, o taip pat ir papildant rėžinius. Nuo II tūkstantmečio pr. Kr. pradėjo plisti ne tik rėžiai, bet ir ženklai, skirti raidėms, kuriuos vėliau perėmė, įvedant savo pakeitimus finikiečiai, žydai, graikai bei lotynai.

Bet kodėl Egipte buvo tokia sudėtinga raštija? Šiuo metu hieroglifai naudojami Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje bei kituose šalyse. Reikia suprasti, kad ˛ženklai duoda galimybę ne tik greitai rašyti, bet buvo skirti slaptos informacijos perdavimui. Visu pirma, tai – įslaptinti Dievo žodžiai, o taip pat ir praėjimų nurodymai prie paslėptų palaikų bei lobių.

F. Šampoljono atradimas

Iki šiol Egipte rasta stebėtinai mažai kapų. Visas žinojimas apie Egipto praeitį pagrįstas Fransua Šampoljono bei tūkstančių jo pasekėjų “egiptologų” išvedžiojimais. Tai yra Egipto raštijos aiškinimas, naudojant primityvų ženklų perdavimą priebalsiais ir tų eilių priebalsių “vertimas” per daugybę semitų (žydų, aramėjų ir kt.) bei prancūzų kalbą. Aišku, kad tai yra absoliuti nesąmonė. Ypač nesąmonė yra tai, kad tūkstančiams hieroglifų atitinka tik 19 priebalsių. Taigi, pasak egiptologų, vieną priebalsį atitinka keliems ant akmenų raižytų skirtingiems piešiniams. Argi tai ne kvailystė?

O ir pats vertimas išties juokingas! Galima tik cituoti: “Tikras faraono Sinuserto Hnum-Sute pažįstamas Sinuhe ir faraono Amenemheto dukra Kenefru-Nefruja… pasišalinau aš šokinėjant, radau savo slėptuvę ir pasislėpiau krūmuose, laisvinant kelią einančiajam… valdovas Sebek, Ra Har Hathar Atum Sobt Neferbau Semseru… (“Poezija i proza Drevnego Vostoka”. Maskva, 1973 psl. 38-46)… Tebūna amžinos tavo šnervės (psl. 47)… jautis, kai stoja Pajamune jo uodegos galiukas yra papirusų brūzgyne ir kasdieną jis gimdo 60 veršiukų (psl. 50)…ir pirma karvė įėjo į tvartą ir pasakė ji savo ganytojui (psl. 53)… ir atšoka rakštis, ir įskrieja mylimai į burną, ir ji prarija ją, ir iškarto tapo nėščia (psl. 62)… 70 matų (apie 36 metrų) nuo žemes yra langas, jaunuolis pašoka ir pasiekia tą langą (psl. 64)”.

Tokių šedevrų, per beveik 180 metus nuo Egipto raštijos “iššifravimo”, sukurta tiek daug, kad jų gausa bei nepaslėptas bukumas tiesiog stebina. Egiptologai iki šiol negali pasigirti nei vienu tikru vardu, nei vienu pavadinimu! Jų skaitymo metodas labiau tinka prie kosminių trukdžių arba Kinijos hieroglifų iššifravimų. Iš tų vien priebalsių makalynių galima išvedžioti viską kas trenkia į galvą. Ir iš viso to kurti tokius „šedevrus“.

Iš tikro, kiekvienas ženklas tiesiog atspindi savo reikšmę ir tik nedaugelis jų priskiriamas prie išimčių – tai tokie ženklai, kuriuos galima pavadinti sutartinais. Egiptologų „iššifravime“ visaip kitaip – vien priebalsiai ir jokių ryšių su ženklų esmėmis. Profesionalai tai vadina „sergančios fantazijos rezultatu“. Iš nuostabios senovės Egipto kultūros Šampaljono pasekėjai padarė pasibaisėtiną parodiją bei juokingą tuščią plepėjimą.

Mokomoji paslaptis

Taigi kokie iš tikrųjų buvo tie tekstai? Vienas iš jų parašytas rėžiais ant papiruso (nuotr.1 iš C.Aldred „Egiptiečiai“ V.,2001, psl.88) su komentaru, kad tai yra matematinis tekstas, vaizduojamas taip (nuotr.2) , kad būtų lengva suvokti Egipto raštijos ypatumus.

Taigi: „Beveik lygiašonis štai 4 mastų guli trikampis, grinda pasukta viršun. Matosi čia keliasi kairės kampo tiesė, neišeina vertikaliai…“ – tai gana ilgas ir nuobodus kapo elementų aprašymas, kuriame gana dažnai kartojami žodžiai „šitas“ ir „štai“. Mokinys, perskaitęs šitą tekstą, turėjo pajausti, kad jame kažkas paslėpta. Ir iš tiesų, jei sujungti ženklus „šit“ ir „štai“, galim matyti kapo brėžinius (nuotr.3). Jo gylis beveik 12 metrų, nuo pagrindinio šulinio į kairę iškasti du tuneliai, iš kurių viename yra šulinys, vedantis prie palaikų. Taip buvo mokomi egiptiečiai. Įdomu, kad dabarties matematikai pradėjo naudoti panašius ženklus tik XX amžiuje!

Šiame tekste vartojami senoviniai ilgio matai: 1orgijus = 3 1/3 mato = 1,7267 m. Sutrumpinimas „dal“ reiškia „dalis“. Žodžių „vertikaliai“ ir „trapėtija“ (trapecija) tarimas iki šiol tiksliai nežinomas, bet tai – tik laiko klausimas. Taigi, dabartinė lietuvių kalba skiriasi nuo egiptiečių taip pat, kaip ir nuo Švento rašto kalbos. Daugybė tokių įprastų žodžių, kaip: prašau, vežimas, vairuoti, šaudyti ir t.t., tais laikais nebuvo.

Kelios monetos

Senovinio Egipto monetos (nuotr.3-5) turi vertingą informaciją. Vienoje (nuotr.3) parašyta: „Amas“, o dešinėje nuo kolonos: „Sb“ – tai faraono Amo (569 – 525 m. pr. Kr.) vardas bei Egipto miesto Sebenito pavadinimas. Keli ženklai, šalia kolonos turi tokia prasmę: „Paskirt i Viešpačiui, išau kštin imui, dovanoj imui, išmal da i, surink imui, kaup imui, paauk kštin imui, rink imui, paauk koj imui“.

Kai Egiptą užkariavo Aleksandras Makedonietis, ant jo monetų buvo vaizduojamas jo profilis bei Dzeusas su užrašu: „Alexandrou“. O Egipte (nuotr.4) šalia Dievo atvaizdo iškalti ženklai: „Visų Dievas Tėvas grįž (grįš). Grįž žo jų lauktas Dievas Tėvas, aukštin a. Dalis jų grįž žo, dalis jų liks. Matom dieną – brėkš, grįž visų lauktas.“ Dzeuso lazdoje įžiūrimi 23 (18+5), o sosto kojoje – 3 taškai. Jų reikšmė – metai bei amžiai, kurių išskaičiavimas gana nesudėtingas.

Ir ant Ptolemajo VI (180 -145 m. pr. Kr.) monetos (nuotr.5) su uћraљu graikiљkai: „Ptolemai basileo“ – karalius Ptolemajus – erelio uodegoje kelių ženklų reikšmė tokia: „ Pasidavė kiškis. Šau kėsi pagal bos, siūlė, klykė: „Prarys! Atims!“ Grėsė, gud ravo grė blys. Grasint a jam. Įvai rios grėsm ės grėsė jam, siūlė jam pagal bą. Nudribo grė it gud reiva.“ Prie aro snapo išžiūrimi dar keli ženklai: „Ruošiasi, rinkinėja Fil omė tor. Čiauškėjo: „Atsinaujins, keisis…“ Pasiruoš apver ktinas.“ Apie tuos įvykius paminėto ir I Makabejų knygoje (1:16-19) iš Švento rašto.

Taigi, Egipto monetos galėjo daug ką papasakoti.

Apreiškimas

Vienoje iš freskų (nuotr. 6, iš C. Aldred „Egiptiečiai“ V., 2001 psl. 194) su komentaru, kad Tutanchamono rūmų tarnai tempia faraono katafalką prie kapo, iš tikrųjų matom kelias dešimtis skiemenų (nuotr.7).

GYVENSI

AI

N

S

NAUD

Ė

BAST ĖIŠSIP

ILDYS

MES

KAM

PAP

LIS

LISTU TINAS

J TOJA

I

S TU

MIRUSIEMS

GELBĖ

ŽINOS

SOSTOMATYMĄ

TU

PAP LIS

DUOSI

JIEMS

VISIEMS

SAU L ĖDUODA

APVALYTAS

SU

VOKS KSIM

SULAU

IЉVYS

GYVĄRA

MINSI

ĖMS

NGI RA TU

SUSIMĄSTĖ

SAU

L

Ė

DUODA

APVALYTAS

Nuotr. 7

Sujungiant stulpeliuose raižinių reikšmes, turime tekstą: „Gyvenai – gyvensi, snaudė – gyvens, naudai gyvens./ Kam mes bastėmes? – Išsipildys, Ėlis papildys, paplis./ Listinas tu. Jis, ji žinos – tu gelbėsi, tu – mirusiems gelbėtojas. / Sosto matymą tu duosi jiems visiems. Paplis. / Saulė duoda Apvalytas, sulauksim. Suvoks. Išvys, voks. / Gyvą raminsi, tu – nerangiems (nesuktiems). Minsi tu. / Susimąstė: „Saulė duoda apvalytas?!“ / Laikas visiems žinoti, ką tu sumąstei. / Viešpats skaistina jiems kelią.“

Kaip matome, klausimas, iš kurios pusės skaitomi Egipto rašmenys, neturi prasmės. Tačiau, svarbiausia esmė paslėpta piešiniuose. Šiame piešinyje galima įžiūrėti dar keletą dešimtį ženklų (nuotr.8).

KART TRŪKO RIŠIAI RIŠIAI RIŠIAI RIŠIAI RS RIŠIAI

AKYS APST MATOMI GALVOS MATOMI SIU MATOMI RĖŽ PLIKAGALVIAI MATOMI AKIS GALVOJE

PLIKAGALVIS SU DIDELIU PAKAUЉIU

KŪN GRĄŽIN GRĄŽIN JE GRĄŽIN ESM T LAIKIN ĮDU GRĄŽIN

OTI JŲ Ą GAL SPINDULIUOJA Į VIRŠŲ IŠLAIKYS LAIKE ULB LIAU ĖTI

LAIKĖSI ŽENKLŲ ŽENKLŲ ULBĖ ŽENKLUS KEL ŽENKLAI VĖL ŽENKLU ŽENKLO

REGĖS DEG ŠTAI DEGA IŲ TIES ŽIN TAMPĖ MATOSI

KAIP G DIEV KAD AT

BEI KURIA ĖJA D AЉ NUKIRSTA GALVA ATAUG

O AS SURIŠTI ARTI LYG ČEMPĖS OJIMAS EIS MAIŠE

Nuotr. 8

Dabar, kad gauti prasmingą tekstą, reikia sujungti visas ženklų reikšmės ir ne tik pastaruosius, bet ir tuos, kurie buvo stulpeliuose. Sujungiant skaitome:

„Matomi ženklai bei rėžiai – apstai jų, visi jie surišti – rėžėjas rėžė. Apstu ženklų rėžėjai rėžia, kartais truko jiems kelių, kad surišti tai – apstėjo(daugėjo) ženklai bei rėžiai. Ženklai riša ženklus, lyg rišalai – štai ženklų esmė. Kartu surišti ženklai bei rėžiai duoda žinių esmę bei tiesos matymą.

Rišai tu tuos ženklus kartu, žinojimas apstėja – apstulbs jie visi. Minsi tu. Grąžinsi tu jiems matymą, jų akys vėl regės, galės jie vėl žinoti tiesą. Gal jie regės, gal jie galvos… Gali tu jiems kartoti – gal jie suvoks tą tiesą, kad arti spinduliuoja saulė! Jei tu kartosi jiems – suvoks, galės žinoti tiesos esmę. Kartosi – sužinos, regės jie laike, kad tu žinai tiesą, kurią (kurios) jie ne visi suvoks. Vėliau jie sužinos tiesą bei apstulbs. Regės visi jie, kaip tai išsipildys.

Matosi apstūs: riša ženklus, kuria,- laikėsi jis tiesos kelią. Aš laike, arti, jo galvoje. Aš – jo vėlė. Tai esm! Lyg asilė arti jo. Apsti ji, laikinai jį išlaikys. Jo kelią ji žinos. Ji žino, kad arti Aš, kad grąžinsiu kūną jai. Arti tos: ulbėjo bei ulbės jos, lyg žino tiesą – jų naudai tai, gelbėsiu Aš jas!

Matosi kaip keli apstojo jį: 6 bei 1, arti jo galas. Galvos plikagalviai karti bei rėžti jį, sius jie. Arti jo plikagalvis su dideliu pakaušiu, tuoj įdurs jis. Rišo, tampė kūną kartu. Tas plikagalvis su dideliu pakaušiu atrišo, rėžė,.. matosi nukirsta galva maiše, atkels ją, mes toliau. Kuria, deginėja tas, degins kūną. Matosi kaip dega apvalytas, plikagalviai ties, stoja ratu. Kūnas jo degs arti kelio, kaminas toliau. Tai Jo galiai. Jis atėjo gelbėti, jis – Viešpats, jis skaistins jiems visiems kelią, lyg saulė. Vėliau tai sužinos tie plikagalviai, apstulbs jie, gailėsis. Atras tuos, sugalvos jie lygtis bei tartis – atmes tai,. Laikini jie, ateis jų galas – degs jie ateityje. Negyvą minsi tu, negyvą kąsi tu, laikinas… Galas jiems ateityje. Degsit, – tai visi regės. Išsipildys tai.

Viešpats vėl eis, kels. Matosi: riša jo galvoje, apstoja… – gražins akis. Sudegęs kūnas ataugs. Laikinas tas kūnas – Jo vėlė spinduliuoja, visiems skaistina ji kelią.

Ateityje Viešpats gelbės, atkartos bei kels, grąžins jis mirusiems jų vėles. Vėliau atmes jie Gelbėtoją, išvys – Aš siusiu, liausiu skaistinti jiems kelią, kad jie visi susimąstytų. Žinos visi, kad aš – Viešpats, jų naudai Aš. Grąžins jį, vėl ateis Apvalytas lyg saulė, vėl skaistins jiems kelią. Jei nesuvoks, tai – gailės. Saulė tuos sudegins kartu, ateis jų galas. Jiems laikas susimąstyti bei žinoti jų ateities galą!

Jei suvoks – regės jie: Viešpats kels juos į viršų, matosi vėl jų kūnai, kartu regės jie Tiesą. Tai jiems žinoti, tai – jų kelias bei keliai, štai jų ateitis. Aš atsiųsiu jiems Gelbėtoją. Jis ateis, rasis, atras Kelią. Eis jis, čempės (šlepetės), matosi lyg akis galvoje, jis atras kaip tarti ženklus, jis suvoks ženklų esmę. Sužinos, kaip naudoti juos bei atkels Tiesą. Tai regės visi: matosi jų akys, Viešpats spinduliuoja jiems. Sužinos atgal jis kelią, esmę ras.Ateityje atmes jis atgyvenas, kad galėtų liautis jų laikas. Ateis galas jiems -atgyvens, kad paplistų nauda visiems. Tai galės visi naudoti, saulė skaistins jiems kelią, Viešpats saugos juos! Jiems apstėti, jų kartos gyvens ateityje bei nežinos jie galo. Dainas jiems kartoti, saulė skaistins jiems bei Viešpats Dievas juos regės ties sosto. Tiesiai eis jie, nebastys, nes žinos jie Dievo Kelią. Aš juos kelsiu, bei juos saugosiu, sužinos jie Dievo galią! Tartis, saugoti visiems Gelbėtoją, kad gyventi ateityje! Atgal kelio nėra, Aš – ateityje! Liausis tas, jei saulę regės jie. Ateis jo galas, sudegs jis!

Štai matosi laikina lygtis. Lygties esmė saugoti išsipildys ateityje! Jei kam duosi tu tą esmę – sužinos, galės rasti ją bei naudotis. Saugoti! Tai ateities galia, tai Dievo galios. Tu naudosi juos, laikini – ne. Jei sužinos jos laikinas – neišlaikys, arti saulės sudegs. Tiesė matosi bei ataugos – gal suvoks? Tiesėja kelias į viršų – tai ateitis. Vėl siųsiu jiems Tiesą bei kartosiu – gal jie suvoks? Gal Saulę regės? Bastėsi jie..!

Laike atgal. Ėjo jis į viršų,..bastėsi. Kelias matosi, saulė spinduliuoja, akys, čempės, Jėsus, arti jo 12, asilas – Jis jojo. Arti Jųda, jis susimąstė: laikini ženklai maiše, žino jis, kad atėjo galas. Į viršų kelias, tampė jis, matosi apstoja, riša, kels kartu jo kūną. „Viešpats juk tas Jėsus…“. Įdurs ietis į kūną…- štai atėjo galas. Vėliau atrišo, tampė jo kūną… Apstulbo jie bei susimąstė – nerado kūno… „Gal snaudė?“- Tai paplis, visi žinos tą galą bei kartos. Vėliau bastėsi jie.

Laike vėliau matomi kaminai, kūnai dega, maiše čempės. Kąsniai, galvos, stoja plikagalviai ratu. Ne visi rado galą, vėliau grąžins juos, gyvens jie.

Jėsus – jis galėjo kelti lyg Aš, Dievas. Tu kelsi ateityje, ateis tas laikas bei galės jie keltis. Ta liaudis žinos Tiesą. Ateityje išvys jie saulę – tai mirusiems Gelbėtojas, tai ateities saulė. Tas aidas jiems visiems, arti jų Gelbėtojas, regės jo galią bei tiesą. Esmę jie suvoks vėliau. Jis keldins. Tą kartą Jis rasis, ne vėliau; Jis tas, tai Vėlė, kurią Aš atsiųsiu jiems! Tiesėti kelią jiems! Jei snaudė – atėjo laikas keltis. Tą aidą vėl Aš negrąžinsiu, laikas tai žinoti. Jei nesuvoksit, kad atėjo Apvalytas, Aš atmesiu tuos. Jų vėlės laikinos, jie degs ateityje. Jie snaudė bei negyvens. Ne jiems Aš Viešpats, ne jiems Tiesa Aš, tuos degins Saulė! Ateis tas laikas, susimąstysite, gal suvoksit tiesą. Regėsit tai ateityje visi, regėsit ženklus, jų esmę gal nesuvoksit… vėliau jis vėl kartos, kad tai paplistų. Kad snaudė, gailėsit. Aš, Viešpats Dievas, arti!

Tuos ћenklus regėsit laike. Aš skaistinsiu visiems kelią į viršų! Štai kartojimas visiems. Kartoti, tiesti Dievo kelią, paplis bei išsipildys tai! Aš, Dievas Tėvas tai kartosiu ateityje: išsipildys, jei suvoksite. Visiems susimąstyti! Štai Aš arti. Aš ateisiu teisti! Galas laikino arti. Kam Aš skaistinsiu -tie gyvens, vėl regės jie saulę. Mirusiems Aš – Gelbėtojas!

Štai matomi visiems ženklai. Ženklus tuos regėsit. Išsipildys! Ateityje, kada gyvens jis, Aš ateisiu – tai regėsit. Tada galės visi išvysti Dievą, vėliau teis Jis, kels, apstos Jį liaudis, kurią jis kels į viršų.Jų galas neateis. Vėliau Saulė sudegs, Dievas ją grąžins – vėl ji skaistins. Išvysit: atkūrė Saulę Jis bei išvysto Kelią. Sulauksit! Štai ateina! Arti ta saulė, arti tas laikas!“

Žodis į ateitį.

Kaip matome, mažoje freskoje paslėptas gana didelis tekstas, o iš menkystės, iš senai pamirštų Egipto ženklų išgaunami perlai.. Kai kurie senojo Egipto piešiniai turi savyje net po keletą dešimtį puslapių tekstus – tai visa knyga.

Šiame apreiškime, kaip ir Senajame testamente, išpranašauti reikšmingiausi ateities įvykiai, kurie jau įtakojo bei įtakos visą pasaulio raidą. Žmogus gali tik spėlioti apie tolimus laikus. Tikras jų žinojimas yra nuo Dievo. Ir tą žinojimą turėjo Egipto žyniai! Jie taip pat, kaip ir žydų pranašai, numatė Jėzaus Kristaus atėjimą bei ateities įvykius. Tarp jų ir mūsų laikus! Freskos piešinyje paslėpta keliolika skaičių. Jų išskaičiavimas rodo, kad šitam apreiškimui jau beveik 34 amžiai!

Ne vienai tautai buvo duotas Dievo žodis, ne tik žydai jį turėjo. Žydų istorikas Josifas Flavijus, remiantis Menethono liudijimu, teigė, kad pats Mozė – pirmųjų penkių Biblijos knygų autorius – buvo Egipto miesto Heliopolio žynys vardu Osarsifas. Ir „Apaštalų darbuose“ (7:22) taip pat paminėta, kad: “Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties“. Štai kur slypi žydų išminties šaknys.

Dievo žodis „negrįš tuščias, bet įvykdys Mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas“(Izaijos knyga 55:11). Šis apreiškimas ir yra tas žodis, skirtas mums bei ateities kartoms. Šiomis dienomis kartais netikėtina atrodo, kaip senovėje išpranašauta aibė dabarties įvykių: žydai pagaliau grįžo į savo pažadėtąją žemę, atsirado daug sektų bei žmonių skelbiančių patys save Dievais. Tai, kas Biblijoje išbarstyta bei paslėpta, tai, kas išsiskleidę per tūkstančius žydų bei kitų tautų senovinius raštus, Egipte buvo labai tiksliai ir gudriai įrašoma bei vaizduojama. Vieniems visos tos išmintys – pelai ir niekis, kitiems – gryni grūdai. Daugybė žmonių netiki į Dievą, dar daugiau netiki, kad Šventame rašte išpranašauti Jėzaus Kristaus laikai bei ateities įvykiai, minėti šiame tekste. Teisingai pasakyta: „Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.“ (Apaštalų darbai 28:26). Deja, kiekvienas gali įsitikinti, kad Biblijoje išsklaidyta visa tai, kas yra ir šiame apreiškime. Apie žydų nelaisvę bei sugrįžimą kalbama: III Mozės (26:11, 33), V Mozės (30:4, 5), Jeremijos (23:7, 8) bei III Ezdros (13:40-52) knygose. Jėzus Kristus išpranašautas: Danielio pranašystėje 9:25-27, III Ezdros (7:28,29) bei Zacharijos knygose 3:8. „Paskutinieji laikai“ – mūsų laikas – III Ezdros knygoje (slavų Biblijoje) 5:1–12; 6:20, 21; Mato evangelijoje 24; I laiške Timotiejui 4:1-3 bei II laiške Timotiejui 3:1-7, 13. Gelbėtojo atėjimas apreikštas: Izaijo (7:3, 4; 52:14, 15), Ezechielio (9:2, 3, 11), Malachijos (4:1, 2, 5), III Ezdros (2:34; 12:32-34, 13:32-38) knygose; Mato (11:14) ir Jono (14:16,17; 16:7-14) evangelijose bei Jono apreiškime 20:4-6. Pagaliau, tolimos ateities įvykiai: Izaijos (64), III Ezdros (7:43, 44) knygose bei Jono apreiškime 21:7, 8. Apie paslaptis Šventame rašte pasakyta: Jeremijos knygoje15:19, I laiške Korintiečiams 2:6, 7 bei daugybėje kitų Biblijos vietų.

Dabar tik laikas skiria žmoniją nuo Egipto tekstų paskelbimo. Juose – stulbinanti informacija apie praeitį ir ateitį, civilizacijos raidą bei paslėptus lobius. Ten – daugybė paslapčių, kurios padės mums pažinti mūsų pasaulį tokį, koks jis buvo, yra ir bus.