Writing (LT)

                                                                        Dispilio lentelė

1993 m. Kastorijos mieste prie didelio ežero šiaurės Graikijoje rasta medinė lentelė, kurios amžius gali siekti net 73 šimtmečius. Archeologai pavadino ją „dispilio“.

Vienoje šios lentelės pusėje išraižyti 4 hieroglifų stulpeliai, kitoje – išsklaidyti dar 70. Keletą jų sutampa su Egipto, Kretos ir trakų hieroglifais, reiškiančius: „išv“, „jūr“, „nuo“ ir skaičius: 1, 2 ir 4. Tais laikais šiaurės Graikijoje paplito Protosėsklo kultūra, primenanti vėlesniąsias Egipto, Kretos, Kipro bei trakų kultūras. Apie tai bylojo daugybė sutapimų ornamentuose, indų ir įrankių formose, gamybos, statybos ir laidojimo papročiuose. Šią kultūrą ir jos raštiją skiria nuo Kretos ar Egipto keli tūkstantmečiai. Tai gali būti seniausia žinoma pasaulyje raštija.

Jos raižiniuose matomi vienastiebį laivą, inkarą, medinį plūgą, noragą, kapoklės, matą, kaulinį ylą, kaltą ir rėžiklį, ietį, meškėrę, urną, samtį, doklą bei batą. Tuometiniai žmonės statė lūšnas, kurias tvėrė tvoromis. Juose buvo naminiai gyvuliai ir šunys. Pagal tą laiką ši kultūra buvo viena iš pažangiausių pasaulyje.

Pradžios knygoje 10:4, Homero Odisėjoje, Ezechielio pranašystėje 27:6 minimi „ketai“, graikų ir lotynų autoriai mini ketus, arba katus, kurie, pagal aprašymus ir galėjo būti ši tauta. Ją ir sukūrė raštija, iš kurios vėliau atsirado pirmieji Egipto ir kitų artimų šalių raižiniai.

Suprasti šių pirmųjų raižinių prasmę galima iš lietuvių kalbos: kiekvienas jų turi tam tikrą užrašymą, sutampantį su jo vaizdu. Taip: „rank“ primena ranką, „sės“ – sėdintį žmogų, „kas“ – kasantį ranką, „ų“ – ūglį, „sė“ – sėklą, „mat“ – matą,…

Išraižytų lentelėje hieroglifų stulpeliai skaitomi iš viršaus į apačią:

pritrūko      sės            ūmaj             lejs

ša              pa                 gyvi

kuro            kas            jūry              sug

lūšno          gir              ba                grįžo

ioje            ngos             visi

je                visi            užplūdo        žagar

4                 žagar         lūšna             ų

vyko           ų                nuvirto          ga

rank            daug          kilo               usėj

ioti                                vėjas             pri

lū                prir

žu               inko           ežere            pildė

Kitoje lentelės pusėje užrašo prasmė, kaip ir Egipto raštijoje, galima suprasti sudėjus juos į sakinius:

„Nu-skendo vienas bėglys var-du Sė-tis, var-g-šas. Mat pas-pru-kus, kaj j-is nušoko nuo aptvaros, pas-ly-do ties kraš-to, pateko į duobę. Pabėgo kalt-as nuo baus-mės. J-y pata-lp-in-no už aptvaros, arti šuo saugo-jo, supo aštriatvorę. Pas-kuj, kaj j-y išv-y-do, surin-kus jo kaul-ju-kus, su-pylė į pelenį palaj-kus. Lentelę išrėžė, krejv-us krašt-us aptašė, išlygin-no. Iš-rajž-us rajž-in-j-us, lentelę pata-lp-in-no arti kapo. Mat kaj j-y su-r-as, r-as lentelę, mat-tis rajž-in-j-us, var-tis, su-riš-us sup-r-as ju p-r-as-mės.

Vienas, var-du Jo-šuo, viršun vyks, skris kaj-p vėjas. Pas-kuj, kaj iš-kils Tejs-sė-j-as, j-y arti mat-tis. Jo var-do rajž-in-y išrėžė. Var-tis lentelę kaj-r-in, viršun, ties-sė-j, pas-kuj mat-tis jo var-do rajž-in-y. Iš var-do sup-r-as, mat-tis j-y. Du lyg vienas, vienas kaj-p du – mat su-arti-no ju-du Ties-us-is. Ju-du palaj-minti. Du kaj-p vienas. Minti. Iš ju vienas p-as-sė-jo, ly-g-us tejs. J-is arti. Tejs-in-g-as-is nu-mat-tis, surin-kus kaul-ju-kus iš kapo tejs, baus kalt-us. Žuvu-sė-j-y kils, pas-kuj iš-kils krejv-as, surin-kus kalt-us, iš-vyks, kaj-p bėglys nuo Tejs-sė-jo. Var-g-in-no, pateko į duobę, su-minti, sup-us. Rajž-in-j-us išrėžė rajž-y-to-j-as Mat-is.“

Žydai tarė vardą Jėzus kaip “Ješua” ir “Jošua“, čia – „Jo-šuo“. Jų rašte balsiams „a“ ir „o“ skirta viena raidė. Kristaus gimimą ir likimą pranašavo ne tik 521 m. p. m. e. Danielius (9:24-26), bet ir daugybė dar ankstesnių Egipto, Italijos ir Lidijos tekstų. Iš Danieliaus skaičių galima nustatyti Jėzaus gyvenimo datas: 6 metai pr. m. e. rugsėjo 29 d. – 33 metai kovo 29 d. Apie antrą mesiją bylojo visas Šventas raštas ir daugelis kitų apreiškimų. Šios lentelės užrašas – vienas iš jų, ir pats seniausias.

Kirvis iš Sibariso

Rastame Sibarise ritualiniame kirvyje įrašyta:

„YKAMNEPAMeNStAPOM

EJSTAMENaΠEDӠʹ

OSoVoJSMeSioʹ

M:JEAMEThE

ΛE.OPTA.JO

M.FEPPOM

DEKATAJA

cψз“

Slaviškai: «В камне полном измельчённых кусков, старом есть там надпись особой смеси О’мйе о руде: “Выходит фиолетово-синего железа 1/10” 297 (=479 г. до н. э.)». Čia lotynų žodžiai: metallum – rūda, orta – išeina, ferrum – geležis. Graikų vardas Oim-iei – „Į kelią leidžiantis“, dekatae – 1/10. Išvertus visą tekstą į lietuvių kalbą gaunam: “Pačiame Ramos akmenyje yra užrašas ypatingo mišinio Ojmiėjo apie rūdą: „Išeina geležio 1/10“. Dažnai tokiuose ritualiniuose antraštėse pažymėtomis raidėmis arba klaidomis slėpdavo dar vieną ar keletą tekstų. Ant šio kirvio taipogi matosi: “Уйтди болй та мойа“ – „Išeik skausmas tas mano“. Šio kirvio išvaizda sutampa su kirviais iš Tarimo ir Lobnoro slėnių vakarų Kinijoje, kur tais laikais ir gyveno slavai.